Šiame žemės plote daug dešimčių metų nebuvo sėta, arta, nei šienauta. Čia tarsi dar iš protėvių laikų išlikęs pievų ir miškų aromato dvelksmas, prašantis pajusti ainių dvasią, nostalgiškai kviečia prisiliesti prie šios smėlėtos, akmenuotos Trakų žemelės.
Kadaise šiuose plotuose buvo egzotiškas, apsėtas facelijomis ir grikiais prosenelių bitynas. Prosenelis Justas su seserimi Petronėle, turinčia šiame Gojaus kaime gausią giminę, valdė didžiulį avilių ūkį.
Čia ir mūsų laikais nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens gausiai dūzgia bitės. Gojaus kaimelio sodybos, paskendusios gėlynuose, uogų ir vaistažolių apsuptyje, atrodo tarsi bičių ,,ganykla” ir sudaro nuostabų, nepakartojamą įspūdį.
Kaimo gale, senųjų liepų apsuptyje, budi senutė Dievo Motinos Koplytelė.
Prie šios Koplyčios altoriaus, nuo senų laikų, žmonės kalbėjo rožančių, prašydami visiems sveikatos.
Į šią nuostabią Gojaus kaimo vietą, kasmetinių parapijinių atlaidų, susiburia žmonės vasaros pabaigoje ir mūsų laikais.
Taip likimas nulėmė, kad, Gojaus kaimelyje, miško apsuptyje, prosenelės Petronėlės kadaise kvapniuose grikių ir facelijų plotuose, mes su vyru nusprendėme išauginti švarų, sveiką uogų ir vaistažolių derlių.
Turėdami įvairių sričių gana platų žinių ir praktinės patirties bagažą, suderinę dzūkišką ir žemaitišką įdėjų stilių, pasitelkę naujausius mokslo pasiekimus, ryžomės išbandyti save iš naujo.
Svajonė realizuoti šį procesą visose jo pakopose, pritaikant sukauptas studijų mokslo, bandymų, tyrimų, praktikos, gamybos ir verslo žinias, pasitelkus naujųjų laikų galimybes, tapo nesuvaldoma.
Netrukus, miško apsuptyje, išaugo serbentų, sausmedžio, aviečių, šilauogių, eilės, vaistažolių kolekcija.
Nedideli ekologiški plotai leidžia visus darbus atlikti kruopščiai ir su meilė.
Negalime neprisiminti, kad šias vizijas mumyse, gyvenimo bėgyje, auklėjo ir formavo tiek nuostabių žmonių, pradedant nuo tėvų ir senelių, mokytojų, dėstytojų, profesorių, mokslo vadovų, verslo vadybininkų, darbo kolegų, žurnalistų, kunigų, literatų, politikų ir meno atstovų.
Visi jie, šitie brangūs mums žmonės, gausiai prisidėjo formuojant ir kuriant mumyse tą elgesio, darbo kultūrą ir normą, tą idėją, kurią visą gyvenimą disponuojame ir kurios vaisius trokštame visiems padalinti.
Prie įvairių darbų uogyne, mielai mėgsta talkinti ir aktyviai viskuo domisi taip pat mūsų vaikai ir vaikaičiai.
Kartu nuoširdžiai trokštame sveikatinti, gražinti, garsinti mūsų Tėvynę Lietuvą, puoselėti jos tradicijas ir perduoti tą įdėją naujoms kartoms.